Humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja
El. paštas: kaladzinskaite.aukse@gmail.com
https://orcid.org/0000-0001-9173-7726
2000 m. baigė dailės istorijos ir teorijos studijas Lietuvos dailės akademijoje. Nuo 1998 m. dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute (iki 2010 m. – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriuje. 2005 m. apgynė daktaro disertaciją „Vilniaus vėlyvojo baroko meno rinka“. 2011–2012 m. podoktorantūros stažuotoja VU (LMT podoktorantūros programa). Lietuvos dailės istorikų draugijos narė.
Mokslinių interesų sritys: LDK XVIII a. dailė ir architektūra; XVII–XVIII a. vienuolijų kultūra.
Pagrindinės mokslinės publikacijos:
Architektai Fontanos Abiejų Tautų Respublikoje. Klano istorija, Menotyra. 2020, T. 27, Nr. 1, p. 1-14.
Giuseppe Fontana – architektas ir bajoras: giminės istorija, XVIII amžiaus studijos. T. 5. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: luomas, pašaukimas, užsiėmimas. Sud. R. Šmigelskytė–Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019, p. 271–282.
Architektas Domenico Fontana: autorystės labirintuose, Menotyra, 2018, T. 25, Nr. 4, p. 259–277.
Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios statyba XVIII a. ir naujas vardas LDK architektūros istorijoje, Menotyra, 2014, T. 21, Nr. 1, p. 53–64.
Vilniaus baroko mokyklos sklaida Livonijos, Polocko, Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijose, XVIII amžiaus studijos, T. 1. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių, sud. R. Šmigelskytė–Stukienė, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, 2014, p. 242–258.
Витебский костёл святого Антония: история и архитектура, Віцебскія старажытнаці: матэрыялы навук. канф. / Упр. ідэалагічнай работы, культуры і па справах моладзі Віцеб. аблвыканкама, Віцеб. абл. краязн. музей; рэдкал.: Г.У. Савіцкі [і інш.], Мінск, 2013, p. 139–147.
Деятельность архитектора Иосифа Фонтана в Великом княжестве Литовском, Актуальные проблемы теории и истории искусства: сб. науч. статей, Вып. 3. / Под ред. С. В. Мальцевой, Е. Ю. Станюкович–Денисовой. – Санкт–Петербург: НП–Принт, 2013, p. 437‒443.
Nauji architektūros istorijos šaltiniai: architektas Juozapas Fontana, Menotyra, 2012, T. 19, Nr. 4, p. 285‒300.
Twórcy wileńskiego baroku: architekt Joannes Valentinus Tobias de Dyderszteyn, Biuletyn Historii Sztuki, 2011, nr 3‒4, p. 415‒437.
Mistinių sužadėtuvių iškilmės Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje XVIII a., Acta Academiae artium Vilnensis: Iškilmės ir kasdienybė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jos kontekstuose, Vilnius, 2009, p. 76–83.
Vilniaus benediktinių vyresniųjų portretų rinkinys: XVIII–XX a., Dailės istorijos studijos, t. 3. Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), sud. L. Balaišytė ir A. Kaladžinskaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p. 24‒42.
Benediktiniškoji ikonografija Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, Vilnius, 2008, p. 216‒235.
Žemaitijos vyskupų Antano Dominyko Tiškevičiaus ir Jono Dominyko Lopacinskio architektūros užsakymai, Menotyra, 2007, T. 14, Nr. 2, p. 32–43.
Projekt Johanna Christopha Glaubitza na skrynię cechu konwisarzy, Biuletyn Historii Sztuki, 2007, Nr. 1–2, p. 125–128.
Nauji duomenys apie Liachovičių pilies statybą, Menotyra, 2006, Nr. 2, p. 29−34.
Brolijų dailės užsakymai Vilniuje XVIII a., Dailės istorijos studijos, t. 2: Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai, Vilnius, 2006, p.145‒164.
Svetimšaliai dailininkai XVIII a. Vilniuje, Menotyra, 2004, Nr. 2, p. 7–13.
Sudaryti mokslo leidiniai:
Dailės istorijos studijos t. 3: Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008 (kartu su Lina Balaišyte).
Adresas: Saltoniškių g. 58,
LT-08105, Vilnius
Į. k. 111961791
Tel./faks. +370 5 275 1898
El. paštas: LKTI@LKTI.LT
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |