Skyriai



Baltų ir Lietuvos kultūros istorijos skyrius
Skyriaus tel. (8~5) 275 8662, el. paštas: Elvyra.Usaciovaite@LKTI.LT

Skyriaus vedėjas – dr. Romualdas Juzefovičius

1. Tema.

Senovės baltų kultūra: nematerialusis paveldas. Temos vadovė vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Elvyra Usačiovaitė

Tyrimų objektas – lietuvių, prūsų, jotvingių ir kt. baltų religija (dievai, kultas). Temos aktualumas grindžiamas senovės baltų kultūroje slypinčiomis Lietuvos kultūros ištakomis. Kadangi Lietuva galutinai buvo pakrikštyta tik XV a. pradžioje, istoriniai rašytiniai šaltiniai, o ypač IX–XVII a., fiksuoja daug pagonių religijos reliktų: dievų vardų ir apeigų. Tyrinėti šį istorinį paveldą, – analizuojant metraščių, kronikų, dokumentų patikimumą, remiantis etnologijos, lingvistikos, archeologijos duomenimis,atsekant senojo tikėjimo transformacijas tradicinėje lietuvių kultūroje, – yra labai svarbu Lietuvos kultūros istorijai ir identitetui, o taip pat kitų regiono tautų praeičiai pažinti. Temos tyrimai yra reikšmingi tarptautiniu lygmeniu nagrinėjant senosios Europos ir indoeuropiečių kultūras.

Teminės grupės darbuotojai:

Rolandas Kregždys, dr., mokslo darbuotojas
Rimantas Balsys, prof., dr., vyresnysis mokslo darbuotojas
Mangirdas Bumblauskas, dr.,  jaunesnysis mokslo darbuotojas

2. Tema.

Lietuvos inteligentijos kultūrinė veikla: asmenybės ir institucijos.Temos vadovas vyresnysis mokslo darbuotojas  dr. Romualdas Juzefovičius

Tyrimų objektas – Lietuvos personalijų, valstybinių, visuomeninių ir privačių įstaigų bei organizacijų, akademinių ir kūrybinių bendruomenių palikimas. Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti svarbiausių XIX–XXI a. Lietuvos asmenybių, jų steigtų organizacijų, institucijų reikšmę kultūrai ir mokslui plėtoti, nustatyti jų šviečiamąjį indėlį ugdant visuomenės vertybines nuostatas. Tyrimai padės plėtoti lituanistines žinias, pateikti naujus mokslo, kultūros ir visuomenės sąveikos procesų, jų ištakų ir kaitos tyrimų vertinimus.

Teminės grupės darbuotojai:

Violeta Davoliūtė - Opgenorth , dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
Henryka Ilgievič, habil. dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
Margarita Matulytė, dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
Lina Kaminskaitė – Jančorienė, dr., mokslo darbuotoja, podoktorantūros stažuotoja

Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyrius

Tel. 2758662, e-paštas: DIS@LKTI.LT

Vadovė vyriaus. vyresn. m. d., dr.  Jolanta Širkaitė

LKTI dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyrius yra lituanistinis mokslinių tyrimų centras, kurio tikslas – tirti Lietuvos dailės istorijos raidą. Tyrimų chronologija apima laikotarpį nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki XXI a., pagal istorinius periodus pasiskirstę dirba dvi skyriaus grupės – LDK tyrimų grupė (L. Balaišytė, A. Kaladžinskaitė, A. Lugovojienė (Paliušytė) M. Paknys) ir XIX–XXI a. pradžios tyrimų grupė (E. Grigoravičienė, G. Jankevičiūtė, J. Mulevičiūtė, L. Natalevičienė (Šatavičiūtė), L. Surgailienė (Laučkaitė), J. Širkaitė).

Skyriaus darbuotojai:

Skyriaus tema:
Lietuvos dailės istorija ir vizualioji kultūra
Temos objektas – XVI–XXI a. Lietuvos dailės raida, nagrinėjama istoriniame visuomenės, kultūros, politikos, ideologijos, ekonomikos kontekste. Temos tyrimai apima tiek meninę kūrybą, jos reiškinius ir procesus, tiek LDK bei Naujausių laikų Lietuvos meninį gyvenimą; dailės institucijų (mokyklų, muziejų, draugijų, parodų) plėtotę; mecenatų, socialinių, etninių grupių, valstybės vaidmenį dailės kūrimo procese. Tema apima ir vizualiosios kultūros tyrimus, taikančius naują vaizdų produkavimo, sklaidos, vartojimo tyrimo metodiką ir Lietuvos dailės istorijos, ir šiuolaikinės vizualiosios kultūros analizei.
 

Skyrius vykdo ilgalaikę programą:
Lietuvos dailės paveldas: vaizdai, tekstai ir kontekstai
Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir socialinės, kultūrinės plėtros programa, trukmė 2013 01 01 – 2016 01 01, vadovė dr. Laima Surgailienė (Laučkaitė). Pagrindiniai programos tikslai – įtraukti į mokslinę apyvartą nežinomus lituanistinio paveldo dailės kūrinius bei su jais susijusius istorinius tekstus, atskleisti Lietuvos istorinių laikotarpių vizualiosios kultūros specifiką, sąsajas su socialinių, religinių ir politinių veiksnių kaita; metodologiškai atnaujinti Lietuvos dailės paveldo tyrimus.
 

Lietuvos dailininkų žodynas
Kolektyvinis Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus darbas, kurio pagrindinis uždavinys - akademinio biobibliografinio daugiatomio „Lietuvos dailininkų žodyno“ leidimas. Projekto tikslas – kompleksiškai tirti Lietuvos dailės ir kultūros istorijos šaltinius: ikonografinę medžiagą, archyvinius dailininkų veiklos dokumentus, saugomus privačiuose ir valstybiniuose rinkiniuose Lietuvoje ir užsienyje.

Publikuota:
Lietuvos dailininkų žodynas: t. III: 1918–1944, Vilnius: LKTI, 2013, sudaryt. L. Natalevičienė.

Lietuvos dailininkų žodynas: t. II:1795–1917, Vilnius: LKTI, 2012, sudaryt. J. Širkaitė.

Lietuvos dailininkų žodynas, t. I: XVI–XVIII a., Vilnius: KFMI, 2005, sudaryt. A. Paliušytė.

Šiuo metu rengiamas Lietuvos dailininkų žodynas: t. IV: 1945–2000 , sudaryt. M. Žvirblytė, tomą numatoma išleisti 2016 m.


Publikuotos monografijos, studijos, taikomieji tyrimai, šaltinių publikacijos:

M. Paknys, Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija, Vilnius: LKTI, 2013.

M. Paknys, Vincentas Juzumas. Žemaičių vyskupijos aprašymas, Varniai: Žemaičių vyskupijos muziejus, 2013.

E. Grigoravičienė, Žibuntas Mikšys. Grafika, Vilnius: Artseria, 2013.

L. Laučkaitė, Rafaelis Chvolesas. Jeruzalės ieškojimas, Vilnius: Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2013.

Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudaryt. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012.

J. Mulevičiūtė, Besotis žvilgsnis: Lietuvos dailė ir vizualioji kultūra, 1865-1914. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012.

Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje / More than just beauty. The image of woman in the LAWIN collection, kat. su albumine dalimi, sudaryt. ir tekstų autorė G. Jankevičiūtė, Vilnius, 2012.

E. Grigoravičienė Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011.

G. Jankevičiūtė, Po raudonąja žvaigžde. Lietuvos dailė 1940–1941 m. / Under the Red Star. Lithuanian Art in 1940–1941, parodos knyga, Vilnius, 2011.

XX a. romantikas Vaclovas Kosciuška (1911–1984), kat., sudaryt. G. Jankevičiūtė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Vilniečių ainių klubas, 2011.

L. Natalevičienė, Ramutė Aleksandra Jasudytė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011.

Illustrarium. Soviet Lithuanian Children’s Book Illustration, cat., ed. by G. Jankevičiūtė, Vilnius, 2011.

Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai, sudaryt. G. Jankevičiūtė, Vilnius: Lietuvos dailės istorikų draugija, VDA leidykla, 2010.

Skulptoriaus dosjė: Vladas Urbanavičius, sudaryt. ir tekstų aut. (su kitais) G. Jankevičiūtė, Vilnius-Kaunas: AICA, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, 2009.

G. Jankevičiūtė, Lietuvos grafika 1918–1940, Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2008.

L. Laučkaitė, Ekspresionizmo dailininkė Mariana Veriovkina, Vilnius: KFMI, 2007.

L. Natalevičienė, Juozas Balčikonis, Vilnius: VDA, 2007.

Kajetonas Sklėrius: Iš klajonių. Parodos katalogas, sudaryt. ir įž. str. autorė J. Mulevičiūtė, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2006.

J. Širkaitė, Dailininkai Römeriai. The Artists of the Römer family, Vilnius: LDM, 2006.

Pasaulis be tamsos: Petro Aleksandravičiaus (1906–1997) kūryba, kat., sudaryt. ir tekstų aut. (su kitais) G. Jankevičiūtė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2006.

M. Paknys, Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai, Vilnius: VDA, 2006.

J. Širkaitė, Dailininkė Sofija Romerienė (Zofia Romer, 1885–1972), Vilnius: KFMI, 2005.

Balys Macutkevičius (1905–1964): modernisto portretas socrealizmo fone, kat., sudaryt. ir tekstų aut. (su kitais) G. Jankevičiūtė, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniečių ainių draugija, 2005.

Antanas Gudaitis. 1904–1989. Išsilaisvinimas. Liberation, kat., sudaryt. ir tekstų aut. J. Mulevičiūtė, Vilnius: LDM, 2004.

M. Paknys, Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. Bažnytinės architektūros užsakymai, Vilnius, VDA, 2003.

G. Jankevičiūtė, Dailė ir valstybė: Dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940, Kaunas: ČDM, 2003.

L. Šatavičiūtė–Natalevičienė, Antanas Tamošaitis. Gyvenimo ir kūrybos kelias, Vilnius: VDA, 2003.

L. Laučkaitė, Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, Vilnius: Baltos lankos, 2002 / Art in Vilnius 1900–1915, Vilnius: Baltos lankos, 2008.

Išeivijos dailė. Tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo, sudaryt. I. Korsakaitė, L. Laučkaitė, Vilnius: KFMI, 2003.
 

Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyrius nuo 2004 m. leidžia tęstinį mokslinį leidinį Dailės istorijos studijos:

T. 6: Vaizdo kontrolė, 2014, sud. Erika Grigoravičienė.

T. 5: Art and artistic life during the two world wars, 2012, sudaryt. G. Jankevičiūtė, L. Laučkaitė.

T. 4: Socialinių tapatumų reprezentacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje, 2010, sudaryt. A. Paliušytė.

T. 3: Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a. ), 2008, sudaryt. L. Balaišytė, A. Kaladžinskaitė.

T. 2: Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai, 2006, sudaryt. A. Paliušytė.

T. 1: XX amžiaus pradžios Vilnius: modernėjančios kultūros židinys /Wilno początku XX wieku: ognisko modernizującej się kultury, 2004, sudaryt. L. Laučkaitė.

Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyrius kasmet paruošia po vieną „Menotyros“ žurnalo numerį (redkolegijos pirmininkė prof. dr. (hp) G. Jankevičiūtė, atsakingoji sekretorė dr. L. Balaišytė)

Sakralinio meno paveldo skyrius
Vadovė – vyresn. m. d., dr. Dalia Vasiliūnienė
El. paštas: vasiliuniene.dalia@gmail.com 
 
Skyriaus darbuotojai:
 
Aleksandra Aleksandravaičiūtė, dr. (hp), vyriaus. m. d., prof.
Asta Giniūnienė, dr. vyresn. m. d.
Gražina Marija Martinaitienė, dr. (hp), emeritė
 
SKYRIAUS TEMA:
Lietuvos sakralinio ir liaudies meno paveldo tyrimai Skyriaus tikslas – nuosekliai ir sistemingai tyrinėti Lietuvos sakralinės dailės ir architektūros paveldą, sudarantį didžiausią išlikusią mūsų šalies meno paveldo dalį. Tyrimų objektas – bažnyčių dailė ir architektūra, liaudies dailė. Darbo uždaviniai: tirti XIV–XX a. bažnytinės dailės istoriją, ikonografiją, pamaldumo tradicijų, įvairių veiksnių ir religinės dailės sąsajas; sakralinio meno indėlį į Lietuvos kultūrą; profesionaliosios ir liaudies dailės ryšius; meno ir amato sąveikos ir atskirties problemas; dailininkų, amatininkų ir liaudies meistrų kūrybą. Atrasti, ekspertuoti ir įvertinti Lietuvos bažnyčių dailės objektus, kaupti archyvinių ir dailės šaltinių duomenis, sisteminti, interpretuoti ir publikuoti bažnytinio profesionalaus ir liaudies meno palikimą.
 
SVARBIAUSI SKYRIAUS DARBAI:
  • 1. Skyriaus darbuotojai rengia mokslinį daugiatomį leidinį Lietuvos sakralinė dailė: 1996–2007 m. išleistos septynios I tomo, skirto Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių dailei, knygos. Nuo 2008 m. tyrinėja Šiaulių vyskupijos sakralinį paveldą. Nuo 2010 m. vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą ilgalaikę programą Lietuvos sakralinė dailė: Šiaulių vyskupija, vadovė – D. Vasiliūnienė (Sutarties Nr. LIT-2-17, laikotarpis 2010–2012; Nr. LIT-7-9, laikotarpis 2013–2015; Nr. LIP-006/2016, laikotarpis 2016–2018). Programos metu rengiamoje leidinių serijoje nuosekliai ir išsamiai pristatomi visų Šiaulių vyskupijos bažnyčių ir koplyčių dailės kūriniai, architektūra, naujausi bažnyčių istorijos tyrimai. Yra išleistos trys Šiaulių vyskupijos Joniškio dekanato knygos (2011–2015), spaudai ruošiamos dar keturios Šiaulių dekanatui skirtos knygos.
  • 2. Skyrius kartu su Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros bei Muzikos ir teatro istorijos skyriais vykdo ilgalaikę programą: Lietuvos dailės, muzikos ir teatro tyrimai: paveldas, nauji reiškiniai, kontekstai, trukmė 2017– 2021 m. (vadovė – D. Vasiliūnienė). Programos tikslas – įtraukti į mokslo apyvartą nežinomus Lietuvos dailės, muzikos, teatro kūrinius – paveldo objektus ir šiuolaikinio meno reiškinius; tyrinėti su jų kilme ir recepcija susijusius tekstus; integruoti Lietuvos dailės, muzikos ir teatro istorijas į europinius raidos ir teorinės refleksijos kontekstus; metodologiškai atnaujinti šių menų tyrimus, kad jų rezultatai atlieptų šiuolaikinės visuomenės poreikius ir iššūkius.
  • Sakralinio meno paveldo skyrius rengia mokslinių leidinių seriją „Religinės kultūros paveldo studijos“, kasmet paruošia po vieną „Menotyros“ žurnalo numerį.
 
PAGRINDINĖS SKYRIAUS PUBLIKACIJOS:
 
Nuo 1996 m. skyrius leidžia tęstinį mokslinį leidinį Lietuvos sakralinė dailė:
  • Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 2: Šiaulių dekanatas, kn. 1: Agailiai–Juozapava, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: LKTI, 2018. 
  • Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 1: Skaistgirys-Žukančiai, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: LKTI, 2015.
  • Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 1: Juodeikiai-Rudiškiai, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: LKTI, 2012.
  • Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 1: Balkaičiai–Joniškis, sudaryt. S. Smilingytė-Žeimienė, D. Vasiliūnienė, Vilnius: LKTI, 2011.
  • Lietuvos sakralinė dailė, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 6: Šakių dekanatas, 2 d.: Naudžiai–Žvirgždaičiai, sudaryt. Regimanta Stankevičienė, Gabija Surdokaitė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: KFMI, 2007.
  • Lietuvos sakralinė dailė, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 6: Šakių dekanatas, 1 d.: Barzdai–Lukšiai, sudaryt. Regimanta Stankevičienė, Gabija Surdokaitė, Vilnius: KFMI, 2006.
  • Lietuvos sakralinė dailė, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 5: Alytaus dekanatas, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Savastis, 2003.
  • Lietuvos sakralinė dailė, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, sudaryt. Gražina Marija Martinaitienė, Vilnius: Gervelė, 2000.
  • Lietuvos sakralinės dailės katalogas, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 3: Lazdijų dekanatas, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Vilnius: Gervelė, 1998.
  • Lietuvos sakralinės dailės katalogas, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2:Vilkaviškio dekanatas, sudaryt. Teresė Jurkuvienė, Vilnius: Gervelė, 1997.
  • Lietuvos sakralinės dailės katalogas, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1:Marijampolės dekanatas, sudaryt. Gražina Marija Martinaitienė, Vilnius: VDA leidykla, 1996.
 
Monografijos, studijos:
 
  • Stankevičienė, Regimanta. Antakalnio Jėzus ir kiti stebuklingojo Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje, Vilnius: LKTI, 2017.
  • Surdokaitė-Vitienė, Gabija. Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio, Vilnius: LKTI, 2017.
  • Martinaitienė, Gražina Marija. Ioannes Breutelt nos fecit, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2014.
  • Martinaitienė, Gražina Marija. Audiniai ir jų spalvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2013.
  • Giniūnienė, Asta. Kryžiaus kelias Lietuvoje XVIII a. II pusėje–XX a. pradžioje: Sklaida ir raiška. Vilnius: VDA leidykla, 2013.
  • Vasiliūnienė, Dalia. Žemaičių Kalvarija: piligriminio centro istorija ir dailė XVII–XIX a., Vilnius: Aidai, 2010.
  • Martinaitienė, Gražina Marija. Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė, Vilnius: Savastis, 2010.
  • Smilingytė-Žeimienė, Skirmantė. Lietuvos bažnyčių dailė: XX a. I pusė, Vilnius: KFMI, 2009.
  • Stankevičienė, Regimanta. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“: tyrimai, restauravimas, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008.
  • Jurkuvienė, Teresė. Lietuvių tautinis kostiumas, Vilnius: Baltos lankos, 2006, 2008.
  • Martinaitienė, Gražina Marija. Kontušo juostos Lietuvoje, Vilnius: KFMI, 2006.
  • Martinaitienė: Gražina Marija. Užnemunės grafai Butleriai ir jų meninis palikimas, Vilnius: KFMI, 2002.
  • Jurkuvienė, Teresė. Lietuvių liaudies juostos, Vilnius: Gervelė, 2001.
 
Parengti straipsnių rinkiniai:
  • Dailės kūrinys – istorijos šaltinis, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Vilnius: LKTI, 2016.
  • Ornamentas: XVI–XX a. I pusės paveldo tyrimai, sudaryt. Aleksandra Aleksandravičiūtė, Vilnius: LKTI, 2014.
  • Religinės kultūros paveldo studijos: t. 3: Virgo venerabilis: Marijos paveikslas Lietuvos kultūroje, sudaryt. Gabija Surdokaitė, Vilnius: LKTI, 2011.
  • Religinės kultūros paveldo studijos: t. 2: Tridento visuotinio bažnyčios susirinkimo (1545–1563) įtaka Lietuvos kultūrai, sudaryt. Aleksandra Aleksandravičiūtė,  Vilnius: LKTI, 2009.
  • Religinės kultūros paveldo studijos: t. 1: Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje, sudaryt.  Gabija Surdokaitė, Vilnius: LKTI, 2008.
  • Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai, sudaryt.  Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Vilnius: KFMI, 2005.
  • Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia: architektūra ir sakralinės dailės vertybės, sudaryt. Gražina Marija Martinaitienė, Regimanta Stankevičienė, Vilnius: Savastis, 2003.
  • Prienų Kristaus Apreiškimo bažnyčia: architektūra ir sakralinės dailės vertybės, sudaryt. Gražina Marija Martinaitienė, Vilnius: Savastis, 2002.
  • Kultūrologija, t. 9: Lietuvos menas permainų laikais, sudaryt.  Aleksandra Aleksandravičiūtė, Vilnius: KFMI, 2002.
Taikomieji tyrimai, šaltinių publikacijos:
  • Gražina Marija Martinaitienė: bibliografija, 1968-2017 m., sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Regimanta Stankevičienė ir Gabija Surdokaitė-Vitienė, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, LKTI, 2017.
  • Ne vien Dangus [advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ meno kolekcija], tekstai Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė (sudaryt. Dalia Vasiliūnienė), Vilnius: Valiunas Ellex, 2016.
  • Surdokaitė-Vitienė, Gabija. Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio: parodos katalogas, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2015.
  • Aleksandravičiūtė. Aleksandra. Birutė Stulgaitė. Įvadinis straipsnis, sudarymas ir tekstai monografiniam albumui: Birutė Stulgaitė: grýna, Vilnius: Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2015.
  • Smilingytė-Žeimienė, Skirmantė. Abrozdėliai. Religiniai paveikslėliai su Vaikelio Jėzaus atvaizdu iš kun. Mozės Mitkevičiaus rinkinio, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2014.
  • Jėga ir grožis jo šventovėje. Vilniaus arkivyskupijos sakralinės vertybės Bažnytinio paveldo muziejuje, tekstai Dalia Vasiliūnienė, Liudas Jovaiša, Rita Pauliukevičiūtė, (sudaryt. Dalia Vasiliūnienė), Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2013.
  • Vasiliūnienė, Dalia. Lietuvos medinės bažnyčios (fot. R. Paknys), Vilnius: R. Paknio leidykla, 2012.
  • Martinaitienė, Gražina Marija, Smilingytė-Žeimienė, Skirmantė, Stankevičienė, Regimanta, Vasiliūnienė, Dalia. Straipsniai leidinyje Lietuvos sakralinė dailė. XI–XX a. pr., t. IV: Auksakalystė XIII–XX a., kn. 2: Pavieniai dirbiniai. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2007.
  • Martinaitienė, Gražina Marija, Smilingytė-Žeimienė, Skirmantė, Stankevičienė, Regimanta, Vasiliūnienė, Dalia. Straipsniai leidinyje Lietuvos sakralinė dailė. XI–XX a. pr., t. IV: Auksakalystė, kn. 1: Kolekcijos. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2006.
Muzikos ir teatro istorijos skyrius

Tel.: (8 5) 275 5912, e-paštas: MTIS@LKTI.LT

Skyriaus vedėja – vyresnioji mokslo darbuotoja prof. dr. Rasa Vasinauskaitė
Tyrimų tikslas – analizuoti Lietuvos muzikos ir teatro raidą, išskiriant ir įvertinant šios raidos bruožus bei savitumą Lietuvos ir Europos kultūrinio gyvenimo kontekste.

Skyriaus darbuotojai:

Vyda Bakutytė Jauniškienė, vyriausioji mokslo darbuotoja, dr.
Rasa Vasinauskaitė, vyresnioji mokslo darbuotoja, prof. dr.
Helmutas Šabasevičius, vyresnysis mokslo darbuotojas, doc. dr.
Šarūnė Trinkūnaitė, mokslo darbuotoja, doc. dr.
Kamilė Rupeikaitė-Mariniuk, mokslo darbuotoja, doc. dr.
Laima Budzinauskienė, mokslo darbuotoja, dr.
Vytautė Markeliūnienė, mokslo darbuotoja, dr.
Lina Klusaitė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, dr.
Jūratė Landsbergytė Becher, mokslo darbuotoja

 

Skyriaus temos:

1. Lietuvos muzikos istorijos tyrimai(temos vadovė – dr. L. Budzinauskienė). Temos tikslas – analizuoti muzikos istoriją, muzikinio gyvenimo bei kūrybos tendencijas, stilių kaitą, muzikos mokymo istoriją, muzikos kolektyvų, kūrėjų bei atlikėjų, pedagogų veiklą ir biografijas, muzikinio teatro raidą. Temos tyrimus vykdo skyriaus muzikologai: dr. L. Budzinauskienė, dr. V. Bakutytė Jauniškienė, dr. I. Jankauskienė, doc. dr. K. Rupeikaitė-Mariniuk, L. Kiauleikytė, J. Landsbergytė Becher.

2. Lietuvos teatro istorijos tyrimai (temos vadovė – prof. dr. R. Vasinauskaitė). Temos tikslas – tyrinėti ir vertinti Lietuvos scenos meno raidos ypatumus pasaulio teatro kontekste, sisteminti ir tirti Lietuvos scenos meno ir jo kūrėjų palikimą, analizuoti istorinius, teorinius ir metodologinius teatro ir šokio praktikos aspektus. Temos tyrimus vykdo skyriaus teatrologai: R. Vasinauskaitė, doc. dr. H. Šabasevičius, doc. dr. Š. Trinkūnaitė.

Skyriaus mokslininkai vykdo ilgalaikę MTEPprogramą Lietuvos muzika ir teatras: asmenybės, savitumai, kontekstai (XIX – XXI a.) (programos trukmė 2013 01 01 – 2016 01 01, vadovė – prof. dr. R. Vasinauskaitė). Programos tikslas – tirti XIX a. – XXI a. pr. Lietuvos muzikos ir teatro raidos ypatumus, išskleidžiant ir įvertinant muzikinio ir teatrinio gyvenimo Lietuvoje lokalius savitumus ir europinio konteksto įtakas. Tyrimai grindžiami naujais šaltiniais, šiuolaikinėmis estetinėmis ir metodologinėmis prieigomis, rezultatai publikuojami mokslo straipsniuose, pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. Vykdant programą rengiami: 1. fundamentinis kolektyvinis leidinys – mokslinė monografija „Lietuvos muzikos istorija. XIX a.“ (sudarytoja – dr. V. Bakutytė Jauniškienė), aprėpianti įvairių XIX a. Lietuvos muzikinio gyvenimo sričių – pasaulietinės ir bažnytinės kūrybos tendencijų, muzikos kritikos ir publicistikos, muzikos mokymo, dvarų muzikinės kultūros, muzikos kolektyvų bei muzikinio teatro veiklos, iškilių muzikų veiklos – analizę; 2. Kolektyvinis mokslinis taikomasis leidinys – „Teatro žodynas: asmenybės, datos, terminai“ (sudarytoja – prof. dr. R. Vasinauskaitė), pristatantis svarbiausius Lietuvos ir užsienio teatro raidos periodus, estetines kryptis, kūrėjus ir asmenybes, praktinius ir teorinius terminus.
Skyriaus mokslininkai kasmet parengia po vieną tęstinio recenzuojamo mokslinio leidinio „Menotyra“numerį, skirtą istoriniams ir teoriniams muzikologijos ir teatrologijos tyrimams.

Skyriaus mokslininkų monografijos:

Bakutytė, V. Vilniaus miesto teatras: egzistencinių pokyčių keliu 1785 – 1915. Vilnius: LKTI, 2011.
Vasinauskaitė, R. Laikinumo teatras. Lietuvių režisūros pokyčiai 1990 – 2001 metais. Vilnius: LKTI, 2010.
Šabasevičius, H. A Concise History of Lithuanian Balet. Vilnius: Krantai, 2009.
Šabasevičius, H. Šokiu išsakytas gyvenimas: balerinos Leokadijos Aškelovičiūtės kūrybos bruožai. Vilnius: „Krantų“ redakcija, KFMI, 2008.
Landsbergytė, J. Vargonų muzika Lietuvoje XX a. Kūrybos modernizmas. Vilnius: Kronta, 2008.
Kiauleikytė, L. XVIII a. II pusės – XIX a. muzikinė Lietuvos dvarų kultūra: stiliaus epochų sankirtose. Vilnius: KFMI, 2008.
Jasinskaitė-Jankauskienė, I. Pagoniškasis avangardizmas. Teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai. Vilnius: KFMI, 2001.

Kolektyvinės monografijos:

Lietuvių teatro istorija. Ketvirtoji knyga 1980 – 1990. (Sudaryt. I. Aleksaitė). Vilnius: KFMI, 2009.
Lietuvių teatro istorija. Trečioji knyga 1970 – 1980. (Sudaryt. I. Aleksaitė). Vilnius: KFMI, 2006.
Lietuvių teatro istorija. Antroji knyga 1935 – 1940. (Sudaryt. I. Aleksaitė). Vilnius: KFMI, 2002.
Lietuvių teatro istorija. Pirmoji knyga 1929 – 1935. (Sudaryt. A. Girdzijauskaitė). Vilnius: Gervelė, KMI, 2000.

Kiti leidiniai:

Gintaro Varno teatras: pokalbiai, straipsniai, recenzijos / 1989 – 2009. (Sudarytojas H. Šabasevičius). Vilnius: LKTI, 2012.
Rimo Tumino teatras: recenzijos, straipsniai / 1990 – 2010. (Sudarytoja Š. Trinkūnaitė). Vilnius: LKTI, 2012.
Eimunto Nekrošiaus teatras: pokalbiai, recenzijos, straipsniai / 1991 – 2010. (Sudarytoja R. Vasinauskaitė). Vilnius: LKTI, 2012.
Lithuanian Theater(ed. G. Aleknonis, H. Šabasevičius). Vilnius: KFMI, 2009.
Lietuvos teatras. Trumpa istorija. (Sudaryt. R. Vasinauskaitė). Vilnius: KFMI, 2009.

Šiuolaikinės Lietuvos kultūros skyrius

Telefonas: (8~5) 275 3608, el. paštas: SLK@LKTI.LT
Skyriaus vedėja – mokslo darbuotoja, doc. dr. Rita Repšienė

Skyriaus mokslininkai tyrinėja Lietuvos kultūrą eurointegracijos ir globalizacijos sąlygomis. Tyrimų tikslas – analizuoti eurointegracijos ir globalizacijos poveikį pokomunistinės Lietuvos kultūros kaitai. Siekiant šio tikslo numatoma tirti santykį tarp kultūros, vertybių, tradicijų ir stereotipų, analizuoti religinių, moralinių, estetinių vertybių kaitą eurointegracijos procesų kontekste. Tyrinėjimais siekiama atskleisti globalizacijos veiksnių specifiką ir svarbą sprendžiant aktualiausias nūdienos Lietuvos visuomenės problemas, prisidėti prie kultūros politikos kūrimo ir plėtros.

Skyriaus darbuotojai:

Stanislovas Juknevičius, humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas
Skaidra Trilupaitytė, humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja
Aida Savicka,  humanitarinių mokslų (sociologijos) daktarė, mokslo darbuotoja
Aurelija Mykolaitytė, humanitarinių mokslų daktarė, jaunesnioji mokslo darbuotoja
 

Pagrindinės skyriaus darbuotojų publikacijos:

Post-communist Lithuania: Culture in Transition / Culture, Philosophy and Arts Research Institute; edited by Stanislovas Juknevičius. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. 183, [1] p.:  iliustr.
Kultūra globalizacijos sąlygomis, sudarė Stanislovas Juknevičius. Vilnius, Kultūros, filosofijos ir meno instituto leidykla, 2006. 371, [1] p.:  iliustr., lent., diagr. − Kultūrologija, t. 13.
Identity and Values of Lithuanians, edited by Aida Savicka. Washington: Council for Research in Values and Philosophy, 2007. 184 p. − Cultural Heritage and Contemporary Change, Series IVA, Eastern and Central Europe, Volume 31, General Editor George F. Mclean.
Lietuvių tautos tapatybė: tarp realybės ir iliuzijos, sudarė Rita Repšienė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno instituto leidykla, 2007. 327, [1] p.:  iliustr.
S. Juknevičius, R. Žiliukaitė, A. Mitrikas, T. Leončikas, A. Savicka, V. Savukynas, Dabartinės Lietuvos kultūros raidos tendencijos: vertybiniai virsmai. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno instituto leidykla, 2007. 191, [1] p.:  lent.
Istorinės realybės ir mitai nacionalinėse kultūrose: dabarties vizija, sudarė Rita Repšienė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno instituto leidykla, 2009. 279 p.:  iliustr. − Kultūrologija, t. 17.

Medijos, politika, vaizduotė, sudarė Rita Repšienė.Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. 184 p.  ISSN 2029-8560, ISBN 978-868-42-32. – Lietuvos kultūros tyrimai, 1.

Muziejai, paveldas, vertybės, sudarė Rita Repšienė.Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012. 184 p. ISSN 2029-8560, ISBN 978-868-42-32. – Lietuvos kultūros tyrimai, 2.

Asmenybės, lytys, bendruomenės, sudarė Rita Repšienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012. 192 p. ISSN 2029-8560, ISBN 978-868-42-32. – Lietuvos kultūros tyrimai, 3.

Tapatumai, sąveikos, trauminės patirtys, sudarė Rita Repšienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. 184 p. ISSN 2029-8560, ISBN 978-9955-868-66-8. – Lietuvos kultūros tyrimai, 4.

Erosas kultūroje, sudarė Rita Repšienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. 184 p. ISSN 2029-8560, ISBN 978-9955-868-74-3. – Lietuvos kultūros tyrimai, 5.

Atmintis, vaizdas, kultūra, sudarė Rita Repšienė, Odeta Žukauskienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2015. 184 p. ISSN 2029-8560, ISBN 978-9955-868-77-4. – Lietuvos kultūros tyrimai, 6.

Sovijus. Tarpdalykiniai  kultūros tyrimai. Sudarė Stanislovas Juknevičius. T. 1, Nr. 1. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013.  280 p. ISSN 2351-471X.

Sovijus: Tarpdalykiniai  kultūros tyrimai. Sudarė Stanislovas Juknevičius. T. 2, Nr. 1. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014.  280 p. ISSN 2351-471X.

Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius
Skyriuje dirba 9 mokslo darbuotojai: 
skyriaus vadovas – vyriaus. m. d. prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas
vyriaus. m. d. dr. Vytautas Rubavičius
vyresn. m. d. dr. Loreta Poškaitė,  
vyresn. m. d. dr. Aivaras Stepukonis
vyresn. m. d. dr. Odeta Žukauskienė
vyresn. m. d. dr. Stanislavas Mostauskis,  
Skyriaus laborantė: Ernesta Pauplienė
Skyriaus doktorantai: Ernestas Jančenkas, Paulius Kukis, Lina Gotautė.
 
SKYRIAUS TYRIMO OBJEKTAS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI:
Skyrius yra pagrindinis Lietuvos komparatyvistinių kultūros studijų, civilizacinės komparatyvistikos ir filosofinės komparatyvistikos tyrinėjimų centras. Jame suburti kūrybingi ir produktyvūs mokslininkai, jau išleidę arba parengę monografijas ir stažavęsi stambiausiuose pasaulio universitetiniuose ir mokslinio tyrimo centruose.
Skyrius vykdo mokslinius tyrimus ir edukacinę veiklą (doktorantūrą ir mokslininkų kvalifikacijos kėlimą). Daugiausia dėmesio skiriama įvairioms tarpdisciplininėms studijoms, taikomos naujausios dabartinės kultūros tyrinėjimų prieigos. Lietuvos kultūrologijoje įtvirtinami nauji komparatyvistiniai kultūros, filosofijos, estetikos ir meno tyrinėjimo principai, išryškinamos perspektyvios tyrinėjimų strategijos ir metodai.
Vykdomi civilizacijų sąveikų, vakarietiškų ir nevakarietiškų kultūrų, mąstymo tradicijų, Lietuvos kultūros kompleksiniai lyginamieji tyrinėjimai, gvildenamos regioninių kultūrų sąveikos, istoriniai ryšiai globalizacijos virsmų ir eurointegracijos sąlygomis, kreipiant dėmesį ne tik į globalizacijos vyksmų keliamas grėsmes nacionaliniam tapatumui bei kultūrai, bet ir eurointegracijos teikiamas galimybes skatinti nacionalinių kultūrų savikūrą. Analizuojami esminiai Lietuvos santykių su kitais civilizaciniais pasauliais bruožai, eurointegracijos skatinami kultūrinės kaitos procesai. Įtvirtinama ir plėtojama tokių tyrimų infrastruktūra, buriami naujoms tyrinėjimų kryptims reikalingi įvairių institucijų mokslininkai.
Skyrius koordinuoja keturių apie skyrių susibūrusių probleminių mokslininkų grupių – 1) civilizacinės ir filosofinės komparatyvistikos; 2) Regionalistikos ir lyginamųjų Lietuvos kultūros tyrinėjimų; 3) estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimų  ir 4) litvakų kultūros tyrinėtojų – veiklą.
Pagrindiniai skyriaus partneriai Lietuvoje: Vilniaus universitetas, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lietuvos orientalistų asociacija,  Lietuvos estetikų asociacija.
 
TYRIMŲ REZULTATAI:
2002-2017 m. paskelbta 39 monografijos, 56 kolektyviniai leidiniai, 65 studijos ir per 960 mokslinių straipsnių, perskaityta per 250 pranešimų mokslinėse konferencijose, skelbiami kultūrologinio palikimo ir dabartinės kultūrologijos, civilizacinės ir filosofinės komparatyvistikos tekstai.. Skyriuje leidžiamos 7 knygų serijos ir tęstiniai kolektyviniai leidiniai –  Kultūrologija  (9 t.),  Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos (14 t.),  Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai (4 t.), Neklasikinė filosofija (5 t.), Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai (2 t.), Lietuvos kultūros tyrinėjimai  (2 t.).  Skyriaus darbuotojų publikuojamos monografijos serijoje Bibliotheca Orientalia et Comparativa (16 t.). Dalyvaujama Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo projektuose. Skyrius reguliariai organizuoja respublikines ir tarptautines mokslines konferencijas komparatyvistikos, Lietuvos kultūros tyrinėjimų, orientalistikos, žydų kultūros paveldo, neklasikinės filosofijos, estetikos ir meno filosofijos temomis. Skyriaus darbuotojai aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, stažuojasi, dirba mokslinį darbą, skaito paskaitas įvairiuose pasaulio jų mokslinius interesus atitinkančiuose centruose.
 
PAGRINDINĖS STRATEGINĖS SKYRIAUS VEIKLOS KRYPTYS: 
Leidyba, konferencijų rengimas, mokslinės pamainos ugdymas, tarptautinis bendradarbiavimas
 
LEIDYBA
2002−2017 m. Skyriaus darbuotojų paskelbta: 39 monografijos, 56 kolektyviniai leidiniai, 65 studijos,  per 960 mokslinių straipsnių.
Skyriaus darbuotojai leidžia tęstinius kolektyvinius rinkinius – Kultūrologija (išleista 9 knygos.), Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos (išleista 14 kn.),  Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai (išleista 4 kn.), Neklasikinė filosofija (išleista 4 kn.), Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai (išleista  2 kn.), Lietuvos kultūros tyrinėjimai  (išleista 2 kn.) publikuoja antologijas, šaltinius ir kitus mokslinius leidinius.  Skyriaus darbuotojai publikuoja monografijų seriją Bibliotheca Orientalia et Comparativa (išleista 16 knygų).
Skyriaus rengiamuose leidiniuose ir jų redkolegijose dalyvauja daugelis pasaulinio garso mokslininkų. Pavyzdžiui, « Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika », KFMI l–la, 2006– 568 p. dalyvauja žymiausias pasaulyje komparatyvistas prof. Francois Jullien, Honolulu komparatyvizmo centro vienas vadovų prof. Eliotas Deutschas, pasaulinės estetikos asociacijos prezidentas prof. Ken–ichi Sasaki, žymiausias dabartinis komparatyvistinės menotyros atstovas prof. Hidemichi Tanaka, kinų estetikos patriarchas prof. Lai–Xiang Zhou ir kiti. Mūsų leidžiamų leidinių redkolegijų nariais yra šie pasaulinio garso mokslininkai : prof.Francois Jullien, prof. Hidemichi Tanaka, pasaulinės meno filosofijos asociacijos vadovas prof. Evanghelos Moutsopoulos, prancūzų estetikos asociacijos prezidentė prof. Morivon Saison, pasaulinio garso komparatyvistas ir indologas prof. Michel Hulin, pasaulinio garso bizantologas akademikas Viktor Byčkov, pasaulinio garso komparatyvistas ir sinologas prof. Vladimir Maliavin, prof. Algis Mickūnas ir kiti. 
 
 
KONFERENCIJŲ RENGIMAS
Skyrius reguliariai organizuoja respublikines ir tarptautines mokslines konferencijas komparatyvistikos, Lietuvos kultūros tyrinėjimų, eurointegracijos procesų, neklasikinės filosofijos, dabartinės estetikos ir meno filosofijos, žydų kultūros paveldo ir kitomis temomis.  Surengta per 90 respublikinių ir tarptautinių mokslinių konferencijų. Vidutiniškai kasmet organizuojama po 3–4 konferencijas, skaityta per 80 mokslinių pranešimų užsienyje, netgi stambiausiuose pasauliniuose kongresuose.
 
MOKSLINĖS PAMAINOS UGDYMAS
Skyriuje išugdyti kūrybingi ir produktyvūs, puikiai išsilavinę, mokantys unikalias senąsias, Rytų kalbas ir pajėgūs dirbti su unikaliais tekstais mokslininkai. Praktiškai visi, netgi jauni mokslininkai jau išleidę arba parengę monografijas ir stažavęsi stambiausiuose pasaulio jų mokslinius interesus atitinkančiuose centruose. Visi per jo gyvavimo laiką skyriuje buvę dvi dešimtys doktorantų sėkmingai apgynė savo disertacijas.
 
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
Centro mokslininkai aktyviai bendrauja su žymiausiais Prancūzijos, Japonijos, Indijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Austrijos, JAV, Šveicarijos, Belgijos, Olandijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių komparatyvistinių studijų centrais.
 
APDOVANOJIMAI
Skyriuje dirba vienas Nacionalinės mokslo premijos (akad. A. Andrijauskas), valstybinės kultūros ir meno premijos (dr. V. Rubavičius) ir 3 Lumen fondo premijos laureatai (akad. A. Andrijauskas, dr. A. Stepukonis, dr. S. Jastrumskytė), neseniai dirbo dar du šios premijos laureatai ilgamečiai skyriaus darbuotojai:  prof. A. Beinorius, prof. A. Uždavinys.
 
 
SKYRIAUS DARBUOTOJŲ PASKELBTI PAGRINDINIAI LEIDINIAI
KOLEKTYVINIAI LEIDINIAI
Serija: Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos
Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos – I. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Vaga, 2002. – 495 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – II, Kultūrologija-7. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2001. – 384 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – III, Kultūrologija-8. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2002. – 591 p.
Rytai-Vakarai: Kultūrų sąveika. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Lumen fondas, 2002. – 357 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – IV, Kultūrologija-12. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2005. – 692 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – V. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2006. – 511 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VI. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2007. – 496 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VII. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2008. – 512 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VIII. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2008. – 432 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – IX. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2010. – 512 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – X, Sigitas Geda: pasaulinės kultūros lietuvinimas.  Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2010. – 600 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XI, Kultūrų sąveikos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2011. – 592 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XII, Algio Uždavinio fenomenas. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2012. – 576 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XIII. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2014. – 704 p.
Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XIV. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2016. – 608 p.
 
Serija:  Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai
Estetikos ir meno filosofijos transformacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2005. – 700 p.
Estetikos ir meno filosofijos teritorijų kaita. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2006. – 600 p.
Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2006. – 568 p.
Estetikos ir meno filosofijos probleminių laukų sąveika. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2008. – 538 p.
 
Serija:   Neklasikinė filosofija
Egzistencijos paradoksai: Kierkegaardo filosofinės interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Versus aureus, 2006. – 336 p. 
Gyvenimo apologija: Nietzsche’ės interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Versus aureus, 2006. – 496 p.
Valios metafizika: Schopenhauerio filosofijos interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Versus aureus, 2007. – 536 p.
Gyvybinis polėkis: Bergsono filosofijos interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Versus aureus, 2007. – 496 p.
Postmodernizmo fenomeno interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius, Versus aureus, Vilnius, 2009. – 602 p.
 
Serija:  Lietuvos kultūros tyrinėjimai  
Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai. Kolektyvinė monografija. Sud. A. Andrijauskas.  Vilnius: KFMI, 2006. – 288 p.
Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis.Sud. A. Andrijauskas, V. Rubavičius.  Vilnius: KFMI, 2006. – 352 p.
 
Serija: Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai
Žydų kultūros paveldas: istorija ir dabartis. Sud.  A. Andrijauskas Vilnius, Kronta, 2009. – 452 p.
Lietuvos žydų kultūros paveldas: Kasdienybės pasaulis. Sud. 
A. Andrijauskas, Vilnius, LKTI, 2013. – 576 p. 
 
Kiti sudaryti leidiniai
Estetikos istorija. Antologija, t. 1: Senovės Rytai / Antika. Sud. A. Andrijauskas, Pradai, Vilnius, 1999. - 708 p. 
Ortega y Gasset J. Mūsų laikų tema ir kitos esė. Sud. A. Andrijauskas, Vaga, Vilnius, 1999. - 549 p.
Jung C. G. Psichoanalizė ir filosofija. Sud. A. Andrijauskas, Vilnius, Pradai, 1999. - 439 p.
Vytenis Lingys: tapyba, piešiniai, Sud. A. Andrijauskas,Vilnius, 2006.- 156 p.
Solomonas Teitelbaumas: tapyba, piešiniai, Vilnius, Maldis, Sud. A. Andrijauskas, 2007. – 111 p.
Valentinas Algirdas Kaliūnas. Išgyvenimų ir patirčių atspindžiai: Tapyba, piešiniai,
fotografijos, Bitutes, Sud. A. Andrijauskas, Vilnius, 2010. – 108 p.
Soutine and L’école de Paris. From Shmuel Tatz’s Art Collection. New York- Vilnius, 2016.  
Algis Uždavinys. Kūrybinė vaizduotė: dailės kritika ir publicistika. Sud. O. Žukauskienė ir Ž. Gaižutytė–Filipavičienė, Vilnius: LKTI, 2013. – 352 p.: iliustr., ISBN 978–9955–868–62–0.
Atmintis, vaizdas, kultūra. Lietuvos kultūros tyrimai 6. Sud. R. Repšienė O. Žukauskienė, Vilnius: LKTI, 2015. – 183 p.: iliustr., santr. angl. k. ISBN 978995586774, ISSN 2029-8560
Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija. Sud. R. Repšienė, O. Žukauskienė, Vilnius: LKTI, 2017. – 199 p., santr. angl. k. ISBN 978-9955-868-99-6
Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje. Sud. Ž. Gaižutytė–Filipavičienė, V. Rubavičius, Vilnius. 2011, 271 p. ISBN 978–609–427–062–8
Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje. Konferencijos pranešimų santraukos. Sud. Ž. Gaižutytė–Filipavičienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. 2010. ISBN 978–9955–868–28–6
Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis. Sud. ir moksl. red. A. Andrijauskas, V. Rubavičius. Vilnius: Kronta, 2008.
Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai. Sud. A. Andrijauskas, V. Rubavičius. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje: mokslinių straipsnių rinkinys. Sud. N. Gaidauskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016, 399 p., ISBN 978‒609‒425‒197‒9.
Čiurlionio namai Vilniuje: istorija ir veikla. Sud. N. Gaidauskienė. Vilnius: Čiurlionio namai, 2017, 215 p., ISBN 978‒609‒95781‒1‒8.
The Golden Chain. An Anthology of Pythagorean and Platonic Philosophy, selected and edited by A.Uždavinys, Foreword by John F.Finamore, Bloomington: World Wisdom Books, 2004, 330 p., U.S.A. (ISBN 0-941532-61-5)
The Heart of Plotinus. The Essential Enneads, selected and edited by Algis Uždavinys, Foreword by Jay Bregman, Bloomington: World Wisdom Books, 2009, 296 p. (ISBN 978-1933316697)
Serija:  Bibliotheca Orientalia et Comparativa (MONOGRAFIJOS)
Andrijauskas  A. Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai-Vakarai-Lietuva). Vilnius: KFMI,  2004. – 624 p.
Beinorius A. Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje. Vilnius:  KFMI, 2002. – 527 p.
Poškaitė L. Estetinė būtis daoizme, Vilnius: KFMI, 2004. – 296 p.
Jaskūnas V. Vizualiosios tapatybės. Indijos meno recepcija Vakaruose. Vilnius: KFMI, 2005. – 232 p.
Žukauskienė Odeta. Meno formų metamorfozės: komparatyvistinė Focillono ir Baltrušaičio menotyra. –  Vilnius: KFMI, 2006, p. 288.: iliust., santr. pranc. k.
Makselienė S. Intelektualinis vėlyvosios Bizantijos gyvenimas, Vilnius: KFMI, 2006. – 232 p.
Uždavinys  A. Helėniškoji filosofija nuo Numenijo iki Sirijano. Vilnius: KFMI, 2003. – 320 p.
Uždavinys A.  Simbolių ir atvaizdų interpretacijos problema senovės civilizacijose. Vilnius: : Sophia,
 2005.
Beinorius A. Imagining Otherness: Postcolonial Perspective to Indian religious Culture. Vilnius: Kronta, 2006. – 216 p. 
Uždavinys A. Sakraliniai platoniškosios filosofijos pagrindai, Vilnius: Sophia, 2010- 234 p. 
Andrijauskas A., Amžinybės ilgesys: Tradicinė indų kultūra, estetika ir menas, Vilnius, 2015, 608 p.
Andrijauskas A., Vaizduotės erdvės: tradicinė kinų estetika ir menas, Vilnius, 2015, 608 p.
Uždavinys A., Philosophy and Teurgy in Late Antiquity, Vilnius, 2016, 288 p.
Andrijauskas A. Artimųjų Rytų, Indijos ir Islamo pasaulių estetika ir meno teorija. Vilnius: LKTI, 2017.- 720 p. 
Andrijauskas A. Rytų Azijos tradicinė estetika ir meno teorija. Vilnius: LKTI, 2017.- 720 p.
Andrijauskas A. Vakarų estetika ir meno filosofija. Vilnius: LKTI, 2017.- 720 p.
 
Kitos monografijos 
Andrijauskas A.  Kultūros universumas: morfologinės analizės prolegomenai // Kultūrologija 6, Gervelė, Vilnius, 2000.- 165 p.
Andrijauskas A. Tradicinė japonų estetika ir menas. Vilnius: Vaga,  2001. – 670 p.
Andrijauskas A. Orientalistika ir komparatyvistinės studijos // Kultūrologija 7, Vilnius, 2001, - 168 p.
Andrijauskas  A. Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija. Vilnius: VDA, 2002. – 628 p.
Andrijauskas  A. Istorinė Rytų ir Vakarų civilizacijų santykių raida. Vilnius: KFMI, 2002. – 194 p.
Andrijauskas  A. Kultūrologijos istorija ir teorija. Vilnius: VDA, 2003. – 634 p.
Andrijauskas A. Kultūros, filosofijos ir meno profiliai. Rytai-Vakarai-Lietuva, Vilnius, 2004- 623 p. 
Andrijauskas  A. Komparatyvistinė  vizija: Rytų estetika ir meno filosofija. Vilnius: KFMI,  2006. – 137 p.
Andrijauskas  A.  Litvakų dailė L’école de Paris aplinkoje. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka,  2008. – 312  p. ISBN 978-609-8014-00-6
Andrijauskas  A.  Litvak Art in the Context of L’école de Paris. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka,  2008. – 312  p. ISBN 978-609-8014-01-3
Andrijauskas A. Neklasikinės  ir postmodernistinės filosofijos metamorfozės. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka,  2010. – 648  p. ISBN 978-609-8014-06-8
Gaižutytė-Filipavičienė  Ž. Pierre’as Bourdieu ir socialiniai meno žaidimai, Vilnius: KFMI, 2005. – 350 p.
Mostauskis S. Beprotybės kartografija. Vilnius: Kronta, 2011.- 328 p.
Rubavičius V. Postmodernusis diskursas: filosofinė hermeneutika, dekonstrukcija, menas. Vilnius: KFMI, 2003. – 276 p. 
Rubavičius V.  Postmodernusis kapitalizmas. Vilnius: Kitos knygos, 2010- 269 p.
Rubavičius, V. Vėluojanti savastis. Studijos ir straipsniai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014;
Stepukonis  A. Pavergto mąstymo problema: Maxas Scheleris ir žinojimo sociologijos ištakos. Vilnius: KFMI, 2005. – 300 p. 
Uždavinys A. Versmių labirintai. Proklo hermeneutinė filosofija ir mistagogija, Vilnius: Eugrimas, 2002. – 248 p. 
Uždavinys A. Egipto Mirusiųjų knyga.  Kaunas: Ramduva, 2003. – 424 p.
 Uždavinys A. Hermio Trismegisto išminties kelias. Sophia, 2005.
Uždavinys A. Sufizmas islamo civilizacijoje. Kaunas: Atvirosios  Visuomenės Studijų  Asociacija, 2007. –  487 p.
Uždavinys A. Philosophy as a Rite of Rebirth. From Ancient Egypt to Neoplatonism, Westbury: The Prometheus Trust, 2008, 340 p. (ISBN 9781898910350)
Uždavinys A. Philosophy and Theurgy in Late Antiquity, San Rafael, CA: Sophia Perennis, 2010. 324p., ISBN 978-1597310864
Lietuvos filosofijos istorijos skyrius
Tel.: (8~5) 275 5912 
Vadovas – vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Dalius Viliūnas
El. paštas: daliusviliunas@gmail.com
 
Mokslo darbuotojai:
Dalius Viliūnas, dr., vyresnysis mokslo darbuotojas, skyriaus vadovas
Rūta Marija Vabalaitė, dr. doc. mokslo darbuotoja
Gintaras Kabelka, dr., mokslo darbuotojas
Vygandas Aleksandravičius, jaunesnysis mokslo darbuotojas
Pillė Veljataga , dr.,  mokslo darbuotoja
Alvydas Noreika, dr., mokslo darbuotojas
 
Eglė Razumaitė, laborantė 
 
 
Skyriaus tyrimų objektas – profesionalioji filosofija, Lietuvoje inicijuota 1507 m., taip pat įvairialypis neakademinis filosofavimas iki XXI a. imtinai. Lietuvos filosofijos istorija suvokiama kaip viduramžiais, Renesanso laikotarpiu, naujaisiais amžiais bei XX a. sukurtų filosofijos teorijų recepcija ir Lietuvoje kurtos filosofijos indėlis į visuotinį filosofijos paveldą. Ji pristatoma kaip filosofinių idėjų poveikio visuomenės gyvenimui, mokslų formavimosi, švietimo ir kultūros procesų raidos mūsų krašte pažinimas. Tyrinėjama filosofinių problemų istorija bei filosofijos koncepcijos, kryptys, mokyklos, jų funkcionavimas istoriniuose Lietuvos kontekstuose. Taip pat gvildenama atskirų iškilių filosofų kūryba, dėmesys skiriamas pačios filosofijos istoriografijos refleksijai.
Akceptuojama plati lituanistikos studijų samprata, Lietuvoje vykusius intelektinius procesus suvokiant kaip neatsiejamą europinių minties procesų dalyvį; pastarųjų fundamentiniai tyrimai laikomi lituanistikos turtinimu.
 
DARBO KRYPTYS:  
  • Svarbiausias skyriaus darbas – fundamentinės Lietuvos filosofijos istorijos sintezės  rengimas. 2019 m. planuojama išleisti II tomą (Apšvieta-romantizmas); numatytas keturių tomų veikalas.
  • Monografijose, moksliniuose straipsniuose ir skyriaus tęstiniame leidinyje Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai   publikuojami sritiniai tyrimai, atliekami įvairiomis kalbomis šalyje ir už jos ribų sukurto Lietuvos filosofinio paveldo vertimai (iš lenkų, vokiečių, lotynų, rusų, anglų, prancūzų, hebrajų k.). 
  • Lietuvos filosofijos dabartinių tyrimų sritys: Apšvietos ir romantizmo epochų filosofija; sovietinio laikotarpio filosofija; analitinė filosofija; Lietuvos estetikos istorija, išeivijos filosofija. Vykdomi atskirų filosofų ir problemų tyrinėjimai: rusoizmo ir šelingianizmo recepcija Lietuvoje, Juzefo Goluchovskio Vilniaus periodas; Vytauto Kavolio, Rolando Pavilionio koncepcijos, ankstyvojo sovietmečio estetika; rengiami Romano Bytauto „Raštai“.
  • Skyrius registruoja ir sistemina filosofinės minties šaltinius, leidžia Lietuvos filosofijos mokslinį šaltinių katalogą. Išleisti trys, rengiamas IV tomas .
  • Bendradarbiauja su Lietuvos istorijos institutu vykdant ilgalaikę mokslinių tyrimų programą  „XIX amžiaus sociokultūrinis laukas: visuomenės grupės, asmenybės, kūryba, medijos“.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Skyriaus mokslininkai aktyviai bendradarbiauja bei vykdo bendrus projektus su pagrindiniais tą patį istorinį filosofinį paveldą tiriančiais mokslo centrais: Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos ir sociologijos fakulteto Lenkijos filosofijos istorijos skyriumi; Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos G. Skovorodos vardo Filosofijos instituto Ukrainos filosofijos istorijos skyriumi, Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Filosofijos instituto Filosofijos istorijos ir komparatyvistinių tyrimų centru; Varšuvos, Torunės, Zielonos Guros universitetų Filosofijos katedromis. D. Viliūnas vadovauja tarptautinio filosofijos šaltinių tyrimų projekto Polonica Philosophica Orientalia (2018-2022) Vilniaus tyrėjų grupei. 
 
ISTORIJA.
Įkurtas 1969 m. kaip LTSR Mokslų akademijos Istorijos instituto Visuomeninės ir filosofinės minties istorijos Lietuvoje sektorius, 1977 m. tapo Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Lietuvos filosofijos istorijos skyriumi. XX a. aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos filosofijos tyrinėjimai, daugiausia prof. Romano Plečkaičio (1933–2009) dėka, praplėsdami vyraujančią istoriografijos paradigmą ir Lietuvos kultūrinio paveldo sampratą, aprėpė įvairiomis kalbomis (lotynų, lenkų ir kt.) Lietuvoje plėtotą teoretizavimą, atmetė lingvo-etno-centristinius tyrimo lauko ribotumus bei sulaukė tarptautinio atgarsio. Atsisakius redukcionistinių (marksistinių) aiškinimo modelių, plėtotos kontekstualistinė ir racionaliosios rekonstrukcijos metodologija, šiandien konkurencingos europinės istoriografijos mastu. Sistemingai kauptas Lietuvos filosofų bio-bibliografinis katalogas. Parengti fundamentinių sintetinių Lietuvos filosofijos istorijos tomų prospektai. Pradėti versti Lietuvos filosofijos paminklai . Sukurta darbų nuoseklumo reikalaujanti Lietuvos filosofijos istorijos tyrimų strategija. Jos esminių gairių laikomasi ir dabar. 
Skyrius Sąjūdžio metu buvo vienu valstybingumo kūrybos židinių; skyriaus mokslininkai Bronislavas Kuzmickas ir Mečys Laurinkus tapo Kovo 11-osios Akto signatarais. 
 
SKYRIAUS NAUJIENOS
Lietuvos filosofijos istorijos skyrius lapkričio 26 d. (pirmadienį) maloniai kviečia į viešą Vygando Aleksandravičiaus paskaitą "I. Newtono dėmuo J.-J. Rousseau mąstyme", 16 val, 217 kabinetas.  Plačiau >>>
 
Tęstiniai leidiniai
Serija „Lietuvos filosofijos istorija. paminklai ir tyrinėjimai“ (įkurta 1990 m.):
1.  Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1990, 217 p.
2.  Kęstutis Masiulis. Moderniojo mokslinio pasaulėvaizdžio formavimasis Lietuvoje: Fizikos ir matematikos filosofinės problemos 1920–1940 m. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1992, 171 p.
3.  Gražina Pranckietytė. Jono Šliūpo filosofinė kūryba. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1993, 157 p.
4. Andrius Konickis.  ...vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj. Oskaro Milašiaus filosofinės
idėjos. – Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1996, 195 p.
5. Steponas Tunaitis. Apšvietos epochos socialinės ir politinės filosofijos metmenys.
–Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004, 223 p.
6. Apšvietos ir romantizmo kryžkelėse: filosofijos kryptys ir kontroversijos Lietuvoje
XVIII a. pabaigoje – pirmoje XIX a. pusėje. Sudarytojas ir mokslinis redaktorius D. Viliūnas. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, 360 p.
7. Izidorius Tamošaitis. Rinktiniai filosofiniai raštai. Sudarytoja G. Pranckietytė. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010, 400 p.
8. Vosylius Sezemanas. Loginiai ir gnoseologiniai tyrinėjimai. Sudarytojas D. Viliūnas. Vertė D. Viliūnas, L. Anilionytė. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010, 216 p.
9. Jeronimas Stroinovskis. Prigimtinės teisės mokslas. Sudarytojas ir mokslinis redaktorius, vertėjas, įvado ir komentarų autorius D. Viliūnas. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų
institutas, 2011, 272 p.
10.  Dalius Viliūnas. Filosofija Vilniuje XIX amžiaus pirmoje pusėje. – Vilnius: Lietuvos
kultūros tyrimų institutas, 2014, 328 p.
11. Filosofija išeivijoje. Sudarytoja ir mokslinė redaktorė R. M. Vabalaitė. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2015, 256 p.
12.  Dalius Viliūnas, Vygandas Aleksandravičius. Jeanas-Jacques’as Rousseau ir Lietuvos
Didžioji Kunigaikštystė. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, 296 p.
13. Mauricijus Pranciškus Karpis. Žemaitijos kunigaikštystės pasiuntinio rinktiniai raštai. Sudarytojas ir vertėjas D. Viliūnas. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, 335 p.
  Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai: 
T. 1: Feodalizmo laikotarpis. Vilnius: „Mintis“, 1980, 397 p.
T. 2: XIX a. vidurys – 1940 m. Vilnius: „Mintis“, 1991, 420 p.
T. 3: Filosofija išeivijoje, 1945–2000. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, 375 p.
T. 4: Sovietinis laikotarpis (1945–1989 m.), planuojama išleisti 2019 m.
Šiuolaikinės filosofijos skyrius

Tel.: (8~5) 275 5912, el. paštas: SFS@LKTI.LT

Skyriaus vedėjas – vyriausias mokslo darbuotojas dr. Naglis Kardelis

Skyriaus mokslininkai tyrinėja dvi temas. Pirma tema - Filosofiniai šiuolaikinės kultūros tyrimai.
Tyrimų objektas – Lietuvos kultūrinės, visuomeninės ir politinės raidos, jos varomųjų jėgų ir įtampų metodologinė problematika bei šiuolaikinės kultūros ir socialinės filosofijos teorijos. Tyrimų tikslas – plėtoti ir taikyti kultūros bei socialinės filosofijos teorijas, kurios padėtų atskleisti ir aktualizuoti gilumines Lietuvos kultūros tendencijas, jas analizuoti bei vertinti, o taip pat reflektuoti Lietuvai, Europai ir visai Vakarų civilizacijai iškylančius iššūkius.

Antra tema - Vakarų filosofijos sklaida Lietuvoje. Temos tyrimų objektas – šiuolaikinei Lietuvos filosofijai ir kultūrai svarbūs filosofijos tekstai, formuojantys pamatines Vakarų vertybes. Tyrimų tikslas – analizuoti ir plėtoti aktualius Vakarų filosofinės tradicijos elementus, tyrinėti ir versti pamatinius Vakarų filosofijos tekstus, kurti filosofinę lietuvių kalbą. Tyrimų rezultatai leis Lietuvos filosofiją labiau susieti su Vakarų filosofijos kontekstu, pamatiniais Vakarų filosofinės minties raidos orientyrais.

Skyriaus darbuotojai:

 

Svarbiausios publikacijos:

A. Sverdiolas, Kultūros filosofija Lietuvoje. Vilnius, 1983;

A. Sverdiolas, Steigtis ir sauga, Vilnius. 1996;

A. Sverdiolas, Būti ir klausti. Hermeneutinės filosofijos studijos – 1. Vilnius, 2002;

A. Sverdiolas, Aiškinimo ratas. Hermeneutinės filosofijos studijos – 2, Vilnius, 2003;

Visa aprėpianti dabartis. Algį Mickūną kalbina Arūnas Sverdiolas. Vilnius, 2004;

A. Sverdiolas; Apie pamėklinę būtį ir kiti etiudai. Vilnius, 2006;

A. Katalynas, Estetinis suvokimas. Vilnius, 2003;

T. Kačerauskas. Filosofinė poetika, Vilnius. 2006;

N. Kardelis, Vienovės įžvalga Platono filosofijoje. Vilnius, 2007,

T. Kačerauskas. Tikrovė ir kūryba: kultūros fenomenologijos metmenys. Vilnius, 2008.

V. Gumauskaitė, Struktūralizmo apmatai: sąvokos, metodas, filosofija. Vilnius, 1997, 2000;

A. Žukauskaitė, Anapus signifikanto principo: psichoanalizė, rekonstrukcija, ideologijos kritika. Vilnius, 2001;

A. Žukauskaitė, Anamorfozės: nepamatinės filosofijos problemos. Vilnius, 2005;

A. Degutis, Individualizmas ir visuomeninė tvarka. Vilnius, 1998;

A. Degutis, Kalba, pažinimas ir veiksmas. Vilnius, 2007.

Leidybos skyrius

el.: (8~5) 275 5912, el. paštas: MLeidyba@LKTI.LT

Skyriaus vadovė:
Skaistė Ašmenavičiūtė,  tel. (8~5) 275 5912, el.paštas:  Skaiste.ASMENAVICIUTE@LKTI.LT

Skyriaus darbuotojai:
Redaktorė Margarita Dautartienė, el. paštas: Margarita.DAUTARTIENE@LKTI.LT
Maketuotoja Daiva Mikalainytė, el.paštas: Daiva.MIKALAINYTE@LKTI.LT
Vadybininkas Egidijus Miltakis, tel.: (8~656) 97181, el. paštas: Egidijus.MILTAKIS@LKTI.LT

Lietuvos kultūros tyrimų instituto Leidybos skyrius yra valstybės mokslo įstaigos struktūrinis padalinys. Skyrius vykdo mokslo leidinių – mokslo monografijų, teminių straipsnių rinkinių, studijų, taikomųjų leidinių ir kitų knygų – leidybą bei platinimą. Leidybos skyriuje spaudai rengiamos mokslo monografijos, straipsnių rinkiniai, tęstiniai daugiatomiai mokslo leidiniai „Kultūrologija“, „Senovės baltų kultūra“, „Dailės istorijos studijos“, „Athena“, taip pat recenzuojamas tarpdisciplininis mokslo žurnalas „Lietuvos kultūros tyrimai“, mokslinis katalogas „Lietuvos sakralinė dailė“. Kas pusmetį išleidžiamas recenzuojamas  mokslo žurnalas „Sovijus: tarpdalykiniai kultūros tyrimai“. Mokslo straipsniai akademiniuose leidiniuose spausdinami lietuvių, anglų ir kitomis tarptautinės mokslinės bendruomenės dažniausiai vartojamomis kalbomis.

Leidybos skyriaus veikloje išskirtinis dėmesys yra skiriamas institute parengtų mokslo leidinių meniniam apipavidalinimui bei spaudos kokybei. Mokslinius leidinius redaguoja, maketuoja ir rengia spaudai kvalifikuoti leidybos srities specialistai: profesionalūs redaktoriai, maketuotojai bei knygų dailininkai. Leidybos skyrius nuolatos dalyvauja tarptautinėse knygų parodose Lietuvoje ir užsienyje, plėtoja ryšius su kitomis akademinėmis leidyklomis. Leidiniai platinami knygynuose bei internetu. Didžiąją dalį leidinių periodiškai įsigyja Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų bibliotekos.