Skaidra TRILUPAITYTĖ

Humanitarinių mokslų daktarė. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 2003 Vilniaus dailės akademijoje apginta daktaro disertacija tema „Lietuvių dailės gyvenimas institucijų kaitos požiūriu: Devintojo dešimtmečio pabaiga-dešimtojo dešimtmečio pradžia“. Stažavosi arba dalyvavo projektuose Oksfordo (Didžioji Britanija), The New School  (Niujorkas, JAV), McMaster (Torontas, Kanada), Centrinės Europos (Budapeštas, Vengrija) universitetuose. Rašo straipsnius Lietuvos ir užsienio akademinėje spaudoje miesto urbanistines-kultūrines regeneracijos, posovietinio laikotarpio Lietuvos kultūros institucijų, kūrybiškumo politikos klausimais. Vadovauja doktorantūros darbams. Kaip kviestinė lektorė skaito paskaitas Vilniaus dailės akademijoje magistrantams ir doktorantams.

Pagrindinė mokslinių interesų kryptis – kultūros politika, neoliberalizmas, kūrybiškumo diskursai, dirbtinio intelekto politika

El. paštas: s.trilupaityte@gmail.com

Pagrindinės publikacijos:

Trilupaitytė, S. (2022), „Vizualioji kontrolė šiandienos visuomenėse: veidų ir emocijų (ne)atpažinimas“. Politologija (specialus numeris „Valstybės vizualumas“), T. 106, Nr. 2, sud. Natalija Arlauskaitė, Vilnius: Vilniaus universitetas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, , p. 131 – 164. ISSN 1392-1681: https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/29132

Trilupaitytė, S. (2022), “Už laiko ribų: „Sapnavau Japoniją“, Acta Academiae Artium Vilnensis,  Nr. 106 (2022): Vizijos, legendos ir sapnai mene (sud. Rūta Janonienė), Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, p. 272–298: https://aaav.vda.lt/journal/article/view/127

Trilupaitytė, S. (2022), „Lithuanian Semi-nonconformism, „Classical“ Rebel Art and Contemporary Institutional Quandaries“, Thinking Pictures: Conceptual Art from Moscow and the Baltics, Eesti Kunstimuuseum, Tallinn: KUMU, 2022, p. 72-86.

Trilupaitytė, S. (2022), „Veidas kaip karo įrankis. Asmens (ne)atpažinimas“. Vaizdų albumas Nr. 4, sud. Kęstutis Grigaliūnas, Vilnius: 2022, p. 263-270.

Trilupaitytė, S. (2022), „Anapusybės paribiai ir žvilgsnis iš jūros gelmių“, Dailė. Artserija Nr. 89, 2022, p. 68-73, nuoroda LDS „Dailėraštyje“ https://www.artseria.lt/post/anapusybes-paribiai-ir-zvilgsnis-is-juros-gelmiu

Trilupaitytė, S. (2021), “Disagreement over monuments: cultural planning of national jubilees and public spaces in Vilnius”, International Journal of Cultural Policy, 2 (27), p. 246-260:  https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/10286632.2021.1873969

Trilupaitytė, S. (2021), “Hakerio kelias: Globalūs socialiniai tinklai ir Nulaužta komunikacija”, Darbai ir Dienos 76, (monografinės dalies “Dirbtinis intelektas, žmogiškumo teritorijos ir skaitmeninės takoskyros” sud. Skaidra Trilupaitytė), Vytauto Didžiojo Universitetas, Kaunas 2021, p. 99-116: https://doi.org/10.7220/2335-8769.76; https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/147045

Trilupaitytė, S, (2021), “Skaitmeniniai veidai, arba dirbtinio intelekto sukurti „portretai“, Vaizd(ini)ai ir įvaizdžiai: kas ir kaip mus kuria? Kolektyvinė monografija (sud. Odeta Žukauskienė), Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas 2021, p 126 -157.

Trilupaitytė S. (2021) “SPĄSTAI ŽMOGAUS PASAULIUI (tekstas apie knygą: Shoshana Zuboff. The Age of Surveillance Capitalism: The Fight for a Human Future at the New Frontier of Power)”, Athena Nr. 16 (sud. Kęstas Kirtiklis), Vilnius, 2021, p. 181-194. https://www.athena.lt/naujausias-nr

Trilupaitytė, S. (2021), “Sintetinės klastotės kaip politinės manipuliacijos įrankis“, Dailė. Artserija 2021 Nr. 85, p.5-9

Trilupaitytė, S. (2021), “Konflikto įmuziejinimas, neprisitaikymas ir protestas”, Protesto menas: Sovietmečio nepaklusnieji (sud. Arūnas Gelūnas), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Vilnius 2021. p. 60-67.

Trilupaitytė, S. (2020) „Protingas valdymas ir ekspertiniai laimės įrankiai“, Kultūros barai, 2020 Nr.5, p. 2-7, perpublikuota LRT.lt: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1182905/skaidra-trilupaityte-protingas-valdymas-ir-ekspertiniai-laimes-irankiai

Trilupaitytė, S. (2020), „Dirbtinė kūryba ir (ne)racionalumo vilionės“. Dailė=Art, aštuoniasdešimtoji knyga, 2020 vasara. Vilnius : Artserija, 2020, p. 12 – 15.

Trilupaityte, S. (2020) “Can we track what makes humans happy?” Eurozine 15 September https://www.eurozine.com/can-we-track-what-makes-humans-happy/

Trilupaitytė, S. (2019), „Kultūrinio planavimo nesėkmės: valstybės šventė kaip politinių nesutarimų objektas“, Politologija, 2019 Nr. 1 p. 98-129.  

Trilupaitytė, S. (2019). „Kritiniai intelektualai ir administratoriai: Lietuvos dailininkų laikysena Atgimimo ir lūžio metais“, Menas valstybėje – valstybė mene. Acta Academiae Artium Vilnenis (94), p. 215 -237.  

Trilupaitytė, S. (2019). Meninio aktyvizmo įmuziejinimas. Arba kritika kaip ekspozicijos objektas, Lietuvos kultūros tyrimai, sud. R. Repšienė, Vilnius, LKTI, p. 48-62.

Trilupaitytė, S. (2019) Skaitmeninė „biurokratija“ ir dirbtinio intelekto politika, Kultūros barai, 2019 Nr. 9 p. 2-9.
https://docs.google.com/viewer?url=http://www.kulturosbarai.lt/uploads/news/id146/KB_9_WEB.pdf

Trilupaitytė S.(2017) Monografija „Lietuvos dailės gyvenimas ir institucijų kaita. Sovietmečio pabaiga – Nepriklausomybės pradžia”. Vilnius: Artserija.

Trilupaitytė, S. (2017), „Sovietinės architektūros paveldas naujų politinių įtampų fone: apie Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų (nu)vertinimą“, (Iš)koduota istorija architektūroje Acta Academiae Artium Vilnenis 86-87,   p. 351-364.

Trilupaitytė, S. (2016), Akcijos mieste ir išpuolių grėsmės retorika. Vilnius po 2009-ųjų, Politologija, Vilnius: VU leidykla, 2016/1 (81), p. 80-110.

Trilupaitytė, S. (2016), Neoliberal Culture, International Journal of Cultural Policy, DOI: 10.1080/10286632.2016.1248955.  To link to this article: http://dx.doi.org/10.1080/10286632.2016.1248955

Trilupaitytė, S. (2015), „Nepatogūs“ totalitarizmo ženklai XXIa. Vilniuje, Patogus ir nepatogus paveldas (mokslinio seminaro-diskusijos medžiaga), Vilnius: LR Valstybinė kultūros paveldo komisija, LR Kultūros ministerija,

Trilupaitytė, S. (2015). Meninis protestas ir (politikos) kritika: kai kurie pirmojo XXIa. dešimtmečio Vilniaus pavyzdžiai, Meno istorija ir kritika, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Trilupaitytė, S. (2015).  Lietuviškoji bienalizacija tarp Vilniaus ir Kauno: nuo respublikinių parodų  iki nežabotos vaizduotės nuotykių, Sudaryt. Daiva Citvarienė, Kaunas: Všį Kauno bienalė.

Trilupaitytė S.(2015) Monografija „Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika“. Vilnius: Demos kritinės minties institutas

Trilupaitytė S. (2014). „Kiekvienas yra menininkas? Kritinės pastabos apie postmoderniąją kūrybiškumo sampratą“, Acta Academiae Artium Vilnensis.

McLaughlin, N. Trilupaityte, S. (2012). „The International Circulation of Attacks and the Reputational Consequences of Local Context: George Soros’s Difficult Reputation in Russia, Post-Soviet Lithuania and the United States.“ Cultural Sociology, pp.1–16. http://cus.sagepub.com/content/7/4/431

Trilupaitytė S. (2011) Medijų kultūra ar „atminties transformacijos“? Žaliojo tilto atvejis ir kiti paminklai, In: Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje [sudarytojai Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė, Vytautas Rubavičius]. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, p. 84-102. ISBN 978-609-427-062-8

Trilupaitytė S. (2011)  Kas skaičiuoja nepriklausomo meno dešimtmečius? = Who Is Counting The Decades Of Independent Art? In: (Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2011 m. = (In)dependent Contemporary Art Histories: Artist-run Initiatives in Lithuania 1987-2011 (sud. Vytautas Michelkevičius ir Kęstutis Šapoka), LTMKS, Vilnius, , p. 32-59.

Trilupaitytė, S. (2010) Kultūrinės tapatybės klausimai viešojoje kultūros politikoje (red. Vytas Berenis) Kultūrologija: istorinės vietos, atmintys, tapatumai (sud. Vytas Berenis), nr. 18, Vilnius: LKTI, p.12-30

Trilupaityte S. (2009) Naujojo Vilniaus vizija posovietinėje urbanistinėje politikoje. In: Istorinės realybės ir mitai nacionalinėse kultūrose: dabarties vizija, Kultūrologija. Rita Repšienė (sud.), Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, p.210-227.

Trilupaitytė, S. (2009) Guggenheim’s global travel and the appropriation of a national avant-garde for cultural planning in Vilnius. In: International Journal of Cultural Policy, vol. 15, no. 1 (February) p. 123-137.

Trilupaitytė, S. (2008) On Lithuanian Geopolitical Identity: National Elites and International Intellectual ExchangesWorld Political Science Review, vol. 4, no. 2, DOI: 10.2202/1935-6226.1047. Prieiga per Internetą: http://www.bepress.com/wpsr/vol4/iss2/art2

Trilupaitytė, S. (2008) Globalūs XXa. muziejai, SRGF ir Vilniaus kultūrinio planavimo retorika. In: Kultūra. Rinka. Visuomenė, Acta Academiae Artium Vilnensis, nr. 50, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, p. 299-319.

Trilupaitytė, S. (2008) Culture or Power Politics? Post-Cold War Anti-Americanism in Russia, in The Political Consequences of Anti-Americanis (ed. by Richard Higgott, Ivona Malbasic), New York: Routledge/Warwick Studies in Globalisation, p.74−90.

Trilupaitytė, S. (2007) Totalitarianism and the Problem of Soviet Art Evaluation: The Lithuanian Case. In: Studies in East European Thought, vol. 59, no. 4, p. 261-280.

Trilupaitytė, S. (2007) Kūrybinės laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime. In: Menotyra, t.14, nr.2, p. 1-19.

Trilupaitytė, S. (2007) Totalitarizmas ir sovietmečio meno (ne)laisvė: kai kurie vertinimo klausimai. In: Darbai ir dienos, nr. 47, p. 93-114.

Trilupaitytė, S. (2007) Išeivijos ir (po)sovietinio dailės gyvenimo sąlyčiai: lyginamoji perspektyva. In: Kultūrinė emigracija. Istorinės patirtys ir aktualijos, Academiae Artium Vilnensis, nr. 46, Ieva Pleikienė (sud.), Vilnius: Vilniaus dailės akademija, p. 7-15.