Jolita MULEVIČIŪTĖ

Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja
ORCID: https://orcid.org/0000-0003-2376-0304
El. paštas: jolita.m11@gmail.com

1985 m. LSSR valstybiniame dailės institute Vilniuje baigė meno istorijos ir teorijos specialybę. 1985–1987 m. LSSR MA Istorijos instituto Menotyros sk. vyr. laborantė; 1987–1990 LSSR MA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Kultūrologijos ir menotyros skyriaus jaunesnioji moksl. bendradarbė; 1990–2002 m. Kultūros ir meno instituto Dailėtyros sk. mokslo darbuotoja (1998–2002 m. vedėja); nuo 2002 m. Lietuvos kultūros tyrimų instituto (iki 2010 m. – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) Dailės istorijos sk. vyresn. mokslo darbuotoja. 1994 m. Kultūros ir meno institute apgynė daktaro disertaciją „Atsinaujinimo sąjūdis Lietuvos tapyboje, 1956–1970“. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė.

Mokslinių interesų sritys:
XIX a. II pusės – XX a. I pusės socialinė Lietuvos dailės istorija; vizualiosios kultūros studijos. Šiuo metu tiria Rusijos imperijos kultūros politiką Lietuvoje (vizualinė propaganda, švietimas, cenzūra, autorių teisės ir kt.).

Monografijos ir studijos:

„Vaitkuškis“. Grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837-1905) ir XIX a. mėgėjų fotografija: mokslo studija, sud. ir teksto autorė Jolita Mulevičiūtė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2015, 303 [1] p. – ISBN 978–9955–471–53–0.

Besotis žvilgsnis: Lietuvos dailė ir vizualioji kultūra, 1865-1914, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, 303 [1] p. – ISBN 978–9955–868–54–5.

Modernizmo link: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje, 1918–1940, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2001, 223 [1] p. – ISBN 9986–9245–3–7.

Svarbesni moksliniai straipsniai:

Kresy w biografii i sztuce Stanisława Bohusza-Siestrzeńcewicza = Pakraščiai Stanisławo Bohuszo-Siestrzeńcewicziaus biografijoje ir dailėje,  Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz: twórczość, konteksty, przyczynki = Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius: kūryba, kontekstai, koncepcja i red. E. Ptaszyńska, Suwałki: Muzeum Okręgowe, 2022, p. 81–112.

To Sense an Empire: Russian Education Policy and the Origins of Mass Tourism in the Northwest Region, The Tsar, the Empire, and the Nation: Dilemmas of Nationalization in Russia‘s Western Borderlands, 1905-1915, eds. D. Staliūnas and Yo. Aoshima, Budapest, New York: Central European University Press, 2021, p. 233–258.

Lietuvos muziejai ir Rusijos imperijos muziejininkystės strategijos, Meno istorijos studijos, t. 10, sudaryt. L. Balaišytė, G. Surdokaitė-Vitienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2021, p. 155–190.

Stebėti ir užkardyti. Fotografija Rusijos imperijos teisėsaugoje: lietuviškieji kontekstai, Acta Academiae Artium Vilnensis, 2020, t. 99: Fotografija: tarpininkės vaidmenys kultūroje, sudaryt. A. Narušytė, p. 26-58.

Символ порядка или знак раздора? О случаях надругательства над изображениями императора и членов его семьи (на примере Северо-Западного края), Ab Imperio. Исследования по новой имперской истории и национализму в постсоветском пространстве, 2020, nr. 1, p. 130-163.

Vietoj įžangos, arba pastabos Antano Gudaičio biografijos paraštėse, Antanas Gudaitis: tekstai ir vaizdai, sud. E. Kunčiuvienė, E. Mikulėnaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2020, p. 9-14.

Kam priklauso menas? Pastabos apie autorių teisių reglamentavimo Lietuvoje pradžią, Menotyra, Vilnius: Lietuvos mokslo akademijos leidykla, 2018, t. 25, nr. 4., p. 259–278.

Piešimo mokymas ir socialinė Rusijos imperijos politika: Lietuvos atvejis, Lietuvos istorijos metraštis, Vilnius: LII leidykla, 2018, d. 1, p. 49–78.

Hunting for the phantom, or the prospects of studying nineteenth-century Lithuanian art, Kunstiteaduslikke Uurimusi = Studies on Art and Architecture = Studien für Kunstwissenschaft, Tallinn: Estonian Society of Art Historians, 2018, vol. 27 / 1–3, p. 30–45.

Politikos įkaitai, arba dar kartą apie Vilniaus senienų muziejaus rinkinių likimą, Menotyra, 2017, t. 24, nr. 4, p. 274–296.

Kova dėl vaizduotės: vizualinė Rusijos imperijos propaganda Šiaurės Vakarų krašte, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2014, t. 38, p. 123–140.

Sutramdyti minią, Minios: miniõs vaizdiniai Lietuvos mene nuo XIX a. iki šių dienų, kat., sud. L. Dovydaitytė, E. Parulskis, D. Tumpytė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2012, p. 45-49.

New aims, old means: rewriting Lithuanian art history of the National Revival period, Kunstiteaduslikke Uurimusi / Studies on Art and Architecture, ed. K. Kivimaa, Tallinn: Estonian Society of Art Historians, 2010, vol. 19/3–4, p. 42–54.

The programme of the journal Naujoji Romuva and its impact upon Lithuanian art, Reinterpreting the Past: Traditionalist Artistic Trends in Central and Eastern Europe of the 1920s and 1930s, ed. I. Kossowska, Warszawa: IS PAN, 2010, p. 231–244.

Apie Ferdinando Ruščico peizažinės tapybos kontekstus, Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 52: Meno kūrinys: paviršius, figūra, reikšmė, sud. D. Klajumienė, Vilnius: VDA leidykla, 2009, p. 151–164.

Kieno veidas? Apie XIX a. II pusės – XX a. pradžios portreto žanro ypatumus, Dailės istorijos studijos, kn. 3: Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), sud. L. Balaišytė, A. Kaladžinskaitė, Vilnius: KFMI, 2008, p. 66–91.

Dar kartą apie skirtį, arba kada Lietuvoje prasidėjo XX amžius, Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 45: Iš šimtmečio perspektyvos: XX a. pradžios Lietuvos dailė, sud. V. Jankauskas, Vilnius: VDA leidykla, 2007, p. 9–17.

Looking ‘South’: French influence on Antanas Gudaitis’s painting, Centropa (New York), 2006, vol. 6, no. 2, p. 128–139.

Šalis, kurios nebuvo (Stanislovo Bohušo–Sestšencevičiaus kūrybinio metodo klausimu), Menotyra, 2005, nr. 3 (40), p. 1–14.

Uždrausti paminklai: Vilniaus senienų muziejaus reorganizavimas ir jo padariniai, Lietuvos istorijos metraštis 2003/2, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 45–64.

Moderniojo amatininko idėja pobaudžiavinėje Lietuvoje, Kultūrologija, 2002, kn. 9, p. 226–253.

Šaltinių publikacijos:

Apie britus Lietuvoje, arba Williamo Henryʼo Langhorneʼo kelionė į Veprius, Menotyra, 2015, t. 22, nr. 4, p. 306–321.

Mokslinės recenzijos:

Jonas Kazimieras Vilčinskis. Vilniaus albumas / Jan Kazimierz Wilczyński. The Vilnius Album, sudarytoja ir tekstų autorė Diana Streikuvienė, Archivum Lithuanicum, 2022, nr. 24, p. 435–442.

Vilniaus interjerų apdailos enciklopedija, Knygų aidai, 2016, nr. 3, p. 14–23.

Dailės istorija šiandien: Estijos pavyzdys, Menotyra, 2011, t. 18, nr. 4, p. 353–357.

Dvaras modernėjančioje Lietuvoje: XIX a. II pusė – XX a. pirma pusė, Lietuvos istorijos metraštis 2005/1, Vilnius: LII leidykla, 2006, p. 177–186.